| Singular | Dual | Plural |
| Nominative |
उपसंहतः
upasaṁhataḥ
|
उपसंहतौ
upasaṁhatau
|
उपसंहताः
upasaṁhatāḥ
|
| Vocative |
उपसंहत
upasaṁhata
|
उपसंहतौ
upasaṁhatau
|
उपसंहताः
upasaṁhatāḥ
|
| Accusative |
उपसंहतम्
upasaṁhatam
|
उपसंहतौ
upasaṁhatau
|
उपसंहतान्
upasaṁhatān
|
| Instrumental |
उपसंहतेन
upasaṁhatena
|
उपसंहताभ्याम्
upasaṁhatābhyām
|
उपसंहतैः
upasaṁhataiḥ
|
| Dative |
उपसंहताय
upasaṁhatāya
|
उपसंहताभ्याम्
upasaṁhatābhyām
|
उपसंहतेभ्यः
upasaṁhatebhyaḥ
|
| Ablative |
उपसंहतात्
upasaṁhatāt
|
उपसंहताभ्याम्
upasaṁhatābhyām
|
उपसंहतेभ्यः
upasaṁhatebhyaḥ
|
| Genitive |
उपसंहतस्य
upasaṁhatasya
|
उपसंहतयोः
upasaṁhatayoḥ
|
उपसंहतानाम्
upasaṁhatānām
|
| Locative |
उपसंहते
upasaṁhate
|
उपसंहतयोः
upasaṁhatayoḥ
|
उपसंहतेषु
upasaṁhateṣu
|